<mods:mods xsi:schemaLocation="http://www.loc.gov/mods/v3 http://www.loc.gov/standards/mods/v3/mods-3-3.xsd" version="3.3" xmlns:mods="http://www.loc.gov/mods/v3" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"><mods:titleInfo><mods:title>“EDIGE” DÁSTANINDA SINONIMLERDIŃ QOLLANILIWI</mods:title></mods:titleInfo><mods:name type="personal"><mods:namePart type="given">Musaeva</mods:namePart><mods:namePart type="family">Indira</mods:namePart><mods:role><mods:roleTerm type="text">author</mods:roleTerm></mods:role></mods:name><mods:abstract>Tildiń stilistikası hám ámeliy stilistikasında eń oraylıq orındı sinonimiya iyeleydi, sebebi sinonimlik uyadaǵı (qatardaǵı) sózlerde óz ara qatnas júdá ayqın kórinedi, sonlıqtan da bunday birlikler bir sistemalas birlikler bolıp tabıladı. Sinonimler birbirine leksikalıq mánileri boyınsha emes, al, tek ózleriniń qosımsha stillik belgileri arqalı ajıraladı, yaǵnıy olardıń leksikalıq mánileri, bir jaǵınan, teń bolsa, al, ekinshi, stillik jaǵınan qarama-qarsı boladı. Máselen, bas-gelle, júzi-shırayı, sıyqı-reńki-beti- ápsheri sózleri mánisi boyınsha biri birine qanshama jaqın bolǵanı menen, stillik qollanılıwı jaǵınan bir-birinen parıq qıladı. Solay etip, stillik qatnaslar tek óz ara sinonimlik qatnasta turǵan til birliklerinde kórinedi [1.5].</mods:abstract><mods:originInfo><mods:dateIssued encoding="iso8601">2026-01-06</mods:dateIssued></mods:originInfo><mods:originInfo><mods:publisher>Research Science and Innovation House</mods:publisher></mods:originInfo><mods:genre>Maqola</mods:genre></mods:mods>