<mods:mods version="3.3" xsi:schemaLocation="http://www.loc.gov/mods/v3 http://www.loc.gov/standards/mods/v3/mods-3-3.xsd" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xmlns:mods="http://www.loc.gov/mods/v3"><mods:titleInfo><mods:title>TARIXIY ARXITEKTURA: ZAMONAVIY ARXITEKTURAGA QARSHI  OMMAVIY QIZIQISH</mods:title></mods:titleInfo><mods:name type="personal"><mods:namePart type="given">Amonov Sardor</mods:namePart><mods:namePart type="family">Xolmurzayevich</mods:namePart><mods:role><mods:roleTerm type="text">author</mods:roleTerm></mods:role></mods:name><mods:name type="personal"><mods:namePart type="given">Davlatov Diyor</mods:namePart><mods:namePart type="family">Dilshodovich</mods:namePart><mods:role><mods:roleTerm type="text">author</mods:roleTerm></mods:role></mods:name><mods:abstract>Tarixiy arxitektura – bu insoniyatning o‘ziga xos tarixiy merosi bo‘lib, o‘tmishdagi arxitekturalar va qurilish uslublarining ajralmas qismidir. Har bir tarixiy inshoot o‘z davri va madaniyatini aks ettiradi, bu esa ularni zamonaviy qurilishlardan farq qiladi. Hozirgi kunda, zamonaviy arxitektura va innovatsion qurilish texnologiyalariga qaramasdan, tarixiy arxitektura ommada hali ham katta qiziqish uyg‘otadi. Nega bugungi kunda tarixiy inshootlarga qiziqish ortib bormoqda va bu inshootlarning zamonaviy arxitekturadan o‘ziga xos jihatlari nimalarda? Ushbu maqolada shu savollarga javob berishga harakat qilamiz.</mods:abstract><mods:originInfo><mods:dateIssued encoding="iso8601">2025-04-13</mods:dateIssued></mods:originInfo><mods:originInfo><mods:publisher>Research Science and Innovation House</mods:publisher></mods:originInfo><mods:genre>Maqola</mods:genre></mods:mods>